Šv. Vito katedra

Pilnas Šv. Vito katedros pavadinimas yra Metropolijos Švento Vito, Vaclavo ir Adalberto katedra. Iki 1997 m. katedra buvo dedikuota tik Šv. Vitui ir iki dabar įprastai vadinama tik Šv. Vito katedra. Tai pati svarbiausia Čekijos katedra, per svarbiausias krikščioniškas šventes joje laikomos iškilmingos mišios. Tačiau geriausiai ji žinoma kaip turistinis objektas, nes tai nuostabios gotikinės architektūros pavyzdys.

Šv. Vito katedra yra Prahos pilies dalis. Joje yra daugelio Bohemijos karalių ir Šventosios Romos imperatorių kapavietės. Didžiausia šalies katedra turi daug šoninių koplyčių, freskų, įspūdingi vitražai kurti nepranokstamo menininko, iki dabar labai populiaraus Čekijos art nouveau stiliaus meistro Alfonso Muchos. Gražiausioje iš daugybės Šv. Vito katedros šoninių koplyčių yra Šv. Vaclovo kapas, apie kurį sukurta populiari Kalėdų giesmė ‘Gerasis karalius Vaclovas’.

Karūnavimo rūmuose yra Čekijos karūnos brangakmeniai ir Karališkoji kripta, kurioje ilsisi dauguma Čekijos karalių ir karalienių (Karolis IV, Vaclovas IV, Jiržis Podiebradietis ir Rudolfas II).

Pietinis įėjimas į Šv. Vito katedrą, Aukso vartai, yra papuoštas gausiai paauksuota spalvota mozaika, vaizduojančia Paskutinįjį teismą ir datuojama 1370 m. Tai taip pat yra vienas iš meno lobių, randamų Pilies rajone.

Šv. Vito katedroje galima įlipti į 96,5 m aukščio bokštą ir pamatyti didingus miesto ir laikrodžio mechanizmų vaizdus. Bokšto Žygimanto varpas, padarytas 1549 m., yra didžiausias Čekijos varpas.

Tai vienas įspūdingiausių dalykų, kuriuos galima pamatyti Čekijoje, todėl atvykus į Prahą Šv. Vito katedrą aplankyti yra tiesiog būtina.

Šv. Vito katedra

Prahos pilis

Prahos pilis yra kompleksas, įsikūręs ant didelio kalno ant kairiojo Vltavos, tekančios per Prahos senamiestį, kranto. Pilis buvo statoma ir vis plečiama, todėl jos dalys pastatytos įvairiais stiliais ir ji plinta horizontaliai, o ne vertikaliai.

Prahos pilis buvo įkurta IX a. kunigaikščio Borživojaus. Nuo jos prasidėjo Prahos istorija. Pilis buvo svarbiausia Habsburgų rezidencija. Kiemai datuojami 1753 −  1775 m., kai visa erdvė buvo perstatyta vėlyvojo baroko ir neoklasicizmo stiliumi. Prahos pilis buvo Čekijos vadovų, karalių, Šventosios Romos Imperijos imperatorių ir prezidentų susirinkimo vieta. Tai didžiausia senovinė pilis pasaulyje. 1918 m. Prahos pilis tapo Čekoslovakijos prezidento rezidencija. Čia pat įsikūrusi dabartinė Čekijos Respublikos prezidento būstinė.

Didingos pilies viduje yra daug įžymybių ir atrakcionų. Pagrindinis objektas yra Šv. Vito katedra, kuri pradėta statyti 1344 m. Katedros koplyčioje saugomos šventos relikvijos, daug karališkųjų antkapių, Bohemijos karūnos brangenybės. Šv. Vaclovo koplyčioje yra Vaclovo kapas. Tai įspūdingas gotikinis statinys, papuoštas žaviomis chimeromis, vitražais ir galybe kitų detalių. Įmanoma ir verta įlipti į varpinės viršų, taip patenkant į aukščiausią tašką pilyje. Iš viršaus matomi pasakiški pilies ir Prahos Senojo miesto vaizdai.

Aplink yra kitos lankytinos vietos. Prie pilies esanti Auksinė gatvelė − viena iš seniausių ir gražiausių Prahos gatvių su mažais, įvairiaspalviais namais, kuriuose gyveno pilies šauliai ir auksakaliai, nuo kurių ir kilo gatvės pavadinimas; sosto salė valdantiesiems Čekijos karaliams, puiki salė, kuri atrodo kaip nepasikeitusi per 500 metų; įžymi Šv. Jurgio bazilika; Čekijos meno muziejus, ir netoliese Lobkowicz rūmai. Už Auksinės gatvelės yra Daliboro bokštas, pavadintas pagal bajorą, kuris buvo čia įkalintas įtariant dėl bendrininkavimo valstiečių sukilime. Mihulkoje (Parako bokšte) alchemikai kažkada dirbo norėdami atskleisti netauriųjų metalų pavertimo į auksą paslaptį.

Prahos pilis