Prahos pilis yra kompleksas, įsikūręs ant didelio kalno ant kairiojo Vltavos, tekančios per Prahos senamiestį, kranto. Pilis buvo statoma ir vis plečiama, todėl jos dalys pastatytos įvairiais stiliais ir ji plinta horizontaliai, o ne vertikaliai.
Prahos pilis buvo įkurta IX a. kunigaikščio Borživojaus. Nuo jos prasidėjo Prahos istorija. Pilis buvo svarbiausia Habsburgų rezidencija. Kiemai datuojami 1753 − 1775 m., kai visa erdvė buvo perstatyta vėlyvojo baroko ir neoklasicizmo stiliumi. Prahos pilis buvo Čekijos vadovų, karalių, Šventosios Romos Imperijos imperatorių ir prezidentų susirinkimo vieta. Tai didžiausia senovinė pilis pasaulyje. 1918 m. Prahos pilis tapo Čekoslovakijos prezidento rezidencija. Čia pat įsikūrusi dabartinė Čekijos Respublikos prezidento būstinė.
Didingos pilies viduje yra daug įžymybių ir atrakcionų. Pagrindinis objektas yra Šv. Vito katedra, kuri pradėta statyti 1344 m. Katedros koplyčioje saugomos šventos relikvijos, daug karališkųjų antkapių, Bohemijos karūnos brangenybės. Šv. Vaclovo koplyčioje yra Vaclovo kapas. Tai įspūdingas gotikinis statinys, papuoštas žaviomis chimeromis, vitražais ir galybe kitų detalių. Įmanoma ir verta įlipti į varpinės viršų, taip patenkant į aukščiausią tašką pilyje. Iš viršaus matomi pasakiški pilies ir Prahos Senojo miesto vaizdai.
Aplink yra kitos lankytinos vietos. Prie pilies esanti Auksinė gatvelė − viena iš seniausių ir gražiausių Prahos gatvių su mažais, įvairiaspalviais namais, kuriuose gyveno pilies šauliai ir auksakaliai, nuo kurių ir kilo gatvės pavadinimas; sosto salė valdantiesiems Čekijos karaliams, puiki salė, kuri atrodo kaip nepasikeitusi per 500 metų; įžymi Šv. Jurgio bazilika; Čekijos meno muziejus, ir netoliese Lobkowicz rūmai. Už Auksinės gatvelės yra Daliboro bokštas, pavadintas pagal bajorą, kuris buvo čia įkalintas įtariant dėl bendrininkavimo valstiečių sukilime. Mihulkoje (Parako bokšte) alchemikai kažkada dirbo norėdami atskleisti netauriųjų metalų pavertimo į auksą paslaptį.
Kartą Prahoje 