Rudolfinumas – įspūdingoji Prahos filharmonija

Rudolfinumas yra Prahos koncertų salė ir meno galerija Prahoje. Neorenesanso stiliaus pastatas yra Prahos senamiestyje, Jan Palach aikštėje, prie gražios Voltavos upės krantinės. Pastatą suprojektavo architektas Josef Zitek su savo studentu Josef Schulz, daugiafunkcis kultūros centras atidarytas 1885 m. vasario 8 d. ir pavadinta Rudolfu Austrijos princo Rudolfo, kuris dalyvavo atidarymo ceremonijoje, garbei.

Rudolfinume yra koncertų salė ir ekspozicijų salės, nuo 1946 metų iki dabar Rudolfinumas yra Čekijos filharmoninio orkestro rūmai. Rudolfinumas žymus ir tuo, kad yra pagrindinė tarptautinio Prahos pavasario muzikos festivalio, vykstančio kiekvienais metais gegužės-birželio mėnesiais, koncertų salė. Pagrindinė koncertų salė dabar vadinama Dvoržako sale čekų kompozitoriaus Antonino Dvoržako garbei.

Rudolfinumo Dvořák salė yra viena iš seniausių koncertų salių Europoje ir pasižymi puikia akustika. Rudolfinume vyksta geriausi klasikinės muzikos koncertai Prahoje, todėl jei norėsite nueiti spontaniškai, jums tikriausiai nepavyks. Bilietus reikia užsisakyti gerokai iš anksto, juos įsigyti galima internetu čia.

Istoriniame pastate yra vietos ne tik muzikai. Jame veikia Rudolfinumo galerija, kurioje eksponuojami daugiausiai šiuolaikinio meno kūriniai.

Jei muzikai ir parodoms esate nenusiteikę, verta pastatą apžiūrėti bent iš išorės. Prie pastato esantis jaukus parkas yra puikus taškas pasivaikščiojime palei upę. Galėsite atsikvėpti prisėdę ant suoliuko žvelgdami į upę, laivus ir kitoje upės pusėje esančią pilį. Tai viena iš pramogų, kurios praleisti tikrai neverta.

Šv. Mikalojaus bažnyčia

Šv. Mikalojaus bažnyčia (čekų k.: kostel Svatého Mikuláše) yra barokinė bažnyčia Prahos senamiestyje, toje pačioje Voltavos pusėje kaip ir Prahos pilis. Bažnyčia buvo pastatyta tarp 1704-1755 m. toje vietoje, kur anksčiau nuo 13 amžiaus stovėjo gotikinė bažnyčia, taip pat buvo skirta Šv. Mikalojui.

Antroje 17 amžiaus pusėje jėzuitai nusprendė statyti naują bažnyčią, suprojektuotą Giovanni Domenico Orsi. Šv. Mikalojaus bažnyčia tapo pagrindine parapijos bažnyčia senamiestyje 1775 metais.

Komunistinės eros laikais bažnyčios bokštas buvo naudojamas kaip valstybės saugumo observatorija, nes nuo bokšto buvo galima stebėti Amerikos ir Jugoslavijos ambasadas ir kelią, vedantį į į Vakarų Vokietijos ambasadą.

Šv. Mikalojaus bažnyčios interjeras apibūdinamas kaip įspūdingiausias Prahos baroko pavyzdys. Bažnyčia pasižymi ne tik didinga baroko architektūra, bet ir kvapą gniaužiančia apdaila. Vidus išpuoštas Jan Lukas Kracker freskomis, o bažnyčios viduje esantis František Xaver Palko projektuotas 70 m aukščio kupolas sukuria nepaprastą atmosferą. Interjerą taip pat puošia František Ignác Platzer kurtos skulptūros.

Didingi barokiniai vargonai turi daugiau nei 4000 vamzdžius, kai kurie siekia  iki šešių metrų ilgio ir jais grojo 1787 m. grojo pats Mocartas, kuriame jo įspūdingas šedevras Mišios C buvo pirmą kartą buvo atliktos Šv. Mikalojaus bažnyčioje netrukus po to, kai jis apsilankė bažnyčioje.

79 m aukščio varpinė yra tiesiogiai susieta su didžiuoju bažnyčios kupolu. Varpinė su plačiu panoraminiu vaizdu, skirtingai nei likusios bažnyčios dalys, yra rokoko formų, ją 1751-1756 m. pabaigė Anselmo Lurago.

Šv. Mikalojaus bažnyčia yra vienas iš objektų, kuriuos būtina pamatyti atvykus į Prahą, nepaisant to, kiek religingi esate.

Art Nouveau stiliaus Prahos savivaldybės rūmai

Savivaldybės rūmai (čekijškai: Obecní dům) yra pastatas, kuriame yra žymioji Smetana salė, kurioje rengiami koncertai, parodos, iškilmingi pobūviai. Pastate yra prabangios kavinės ir restoranai. Netoliese stovi Parako vartai – senovėje buvę pagrindiniai vartai į Prahos miesto centrą. Pastatas žymus dėl išorinių ir interjero papuošimų, vitražų, skulptūros, įspūdingą interjerą galima pamatyti ekskursijų metu.

Anksčiau šioje vietoje buvęs pastatas priklausė karaliaus rūmams, buvo seminarija, karo kolegija, tačiau 1485 m. statinys buvo apleistas, XX a. pr. nugriautas. Dabartinio pastato statybos prasidėjo 1905 m., jis atidarytas 1912 m. Prahos savivaldybės rūmai projektavo Osvald Polívka ir Antonín Balšánek. Savivaldybės rūmai žymūs ir tuo, kad juose paskelbta Čekoslovakijos nepriklausomybės deklaracija 1918 m.
Pastatas yra Art Nouveau architektūros stiliaus. Pastato išorė papuošta alegoriniais simboliais ir freska. Taip pat virš įėjimo yra mozaika bei skulptūros. Pastatas papuoštas milžinišku stikliniu kupolu. Be to, yra geriausių XX a. Čekijos menininkų, Alfons Mucha, Jan Preisler ir  Max Švabinský, darbų.

Jei važiuojate į Prahą, rekomenduoju patikrinti, ar jūsų vizito dienomis nevyks koncertas ar paroda kaip tik savivaldybės rūmuose. Koncertai vyksta jaukioje ir itin puošnioje 1200 vietų salėje su vargonais, kurią tikrai verta pamatyti. Tačiau net jei į koncertą neisite, galite prisijungti prie ekskursijos po savivaldybės rūmus. Visa informacija apie renginius, pastato interjerą ir kitas įdomybes rasite oficialiame Prahos savivaldybės rūmų tinklalapyje.

Šv. Vito katedra

Pilnas Šv. Vito katedros pavadinimas yra Metropolijos Švento Vito, Vaclavo ir Adalberto katedra. Iki 1997 m. katedra buvo dedikuota tik Šv. Vitui ir iki dabar įprastai vadinama tik Šv. Vito katedra. Tai pati svarbiausia Čekijos katedra, per svarbiausias krikščioniškas šventes joje laikomos iškilmingos mišios. Tačiau geriausiai ji žinoma kaip turistinis objektas, nes tai nuostabios gotikinės architektūros pavyzdys.

Šv. Vito katedra yra Prahos pilies dalis. Joje yra daugelio Bohemijos karalių ir Šventosios Romos imperatorių kapavietės. Didžiausia šalies katedra turi daug šoninių koplyčių, freskų, įspūdingi vitražai kurti nepranokstamo menininko, iki dabar labai populiaraus Čekijos art nouveau stiliaus meistro Alfonso Muchos. Gražiausioje iš daugybės Šv. Vito katedros šoninių koplyčių yra Šv. Vaclovo kapas, apie kurį sukurta populiari Kalėdų giesmė ‘Gerasis karalius Vaclovas’.

Karūnavimo rūmuose yra Čekijos karūnos brangakmeniai ir Karališkoji kripta, kurioje ilsisi dauguma Čekijos karalių ir karalienių (Karolis IV, Vaclovas IV, Jiržis Podiebradietis ir Rudolfas II).

Pietinis įėjimas į Šv. Vito katedrą, Aukso vartai, yra papuoštas gausiai paauksuota spalvota mozaika, vaizduojančia Paskutinįjį teismą ir datuojama 1370 m. Tai taip pat yra vienas iš meno lobių, randamų Pilies rajone.

Šv. Vito katedroje galima įlipti į 96,5 m aukščio bokštą ir pamatyti didingus miesto ir laikrodžio mechanizmų vaizdus. Bokšto Žygimanto varpas, padarytas 1549 m., yra didžiausias Čekijos varpas.

Tai vienas įspūdingiausių dalykų, kuriuos galima pamatyti Čekijoje, todėl atvykus į Prahą Šv. Vito katedrą aplankyti yra tiesiog būtina.

Prahos pilis

Prahos pilis yra kompleksas, įsikūręs ant didelio kalno ant kairiojo Vltavos, tekančios per Prahos senamiestį, kranto. Pilis buvo statoma ir vis plečiama, todėl jos dalys pastatytos įvairiais stiliais ir ji plinta horizontaliai, o ne vertikaliai.

Prahos pilis buvo įkurta IX a. kunigaikščio Borživojaus. Nuo jos prasidėjo Prahos istorija. Pilis buvo svarbiausia Habsburgų rezidencija. Kiemai datuojami 1753 −  1775 m., kai visa erdvė buvo perstatyta vėlyvojo baroko ir neoklasicizmo stiliumi. Prahos pilis buvo Čekijos vadovų, karalių, Šventosios Romos Imperijos imperatorių ir prezidentų susirinkimo vieta. Tai didžiausia senovinė pilis pasaulyje. 1918 m. Prahos pilis tapo Čekoslovakijos prezidento rezidencija. Čia pat įsikūrusi dabartinė Čekijos Respublikos prezidento būstinė.

Didingos pilies viduje yra daug įžymybių ir atrakcionų. Pagrindinis objektas yra Šv. Vito katedra, kuri pradėta statyti 1344 m. Katedros koplyčioje saugomos šventos relikvijos, daug karališkųjų antkapių, Bohemijos karūnos brangenybės. Šv. Vaclovo koplyčioje yra Vaclovo kapas. Tai įspūdingas gotikinis statinys, papuoštas žaviomis chimeromis, vitražais ir galybe kitų detalių. Įmanoma ir verta įlipti į varpinės viršų, taip patenkant į aukščiausią tašką pilyje. Iš viršaus matomi pasakiški pilies ir Prahos Senojo miesto vaizdai.

Aplink yra kitos lankytinos vietos. Prie pilies esanti Auksinė gatvelė − viena iš seniausių ir gražiausių Prahos gatvių su mažais, įvairiaspalviais namais, kuriuose gyveno pilies šauliai ir auksakaliai, nuo kurių ir kilo gatvės pavadinimas; sosto salė valdantiesiems Čekijos karaliams, puiki salė, kuri atrodo kaip nepasikeitusi per 500 metų; įžymi Šv. Jurgio bazilika; Čekijos meno muziejus, ir netoliese Lobkowicz rūmai. Už Auksinės gatvelės yra Daliboro bokštas, pavadintas pagal bajorą, kuris buvo čia įkalintas įtariant dėl bendrininkavimo valstiečių sukilime. Mihulkoje (Parako bokšte) alchemikai kažkada dirbo norėdami atskleisti netauriųjų metalų pavertimo į auksą paslaptį.

Ką veikti atvykus į Prahą? Senasis žydų kvartalas.

Žydų kvartalas yra nedidelis rajonas, vadinamas Josefov, pavadintas imperatoriaus Juozapo II vardu, kurio reformos palengvino žydų gyvenimo sąlygas (Žydų kvartale yra buvusio Prahos žydų geto liekanų). Josefov yra tarp Senojo miesto aikštės ir Vltavos upės. Čia yra dvi garsios figūros, tapatinamos su šia miesto dalimi: Francas Kafka ir mistinis Golemas, sukurtas Jehuda Ben Bezalelio, taip pat žinomo kaip rabinas Löw.

Daugumą Josefov įžymybių galima apžiūrėti per vieną dieną, tačiau bet kokiems išsamiems sinagogų interjero tyrinėjimams reikia daugiau laiko. Žydų kapinės, Senoji-naujoji sinagoga, Klauso sinagoga ir Pinkaso sinagoga yra tikrai vertos dėmesio įžymybės.

Žydų muziejus šiandien apima septynias skirtingas Josefov vietas, senosios gyvenvietės liekanas – tarp jų ir Žydų rotušę bei Senąsias žydų kapines, įžymiausias Europoje. Dauguma lankytinų vietų yra atidarytos kasdien nuo 09:30 iki 18:00, bet uždarytos per žydų šventes.

Klauso sinagoga datuojama 1680 m. ir siūlo žydų tradicijų ir papročių parodą.

Ispanų sinagoga – su savo “maurišku” dizainu tai yra vizualiai labai įspūdinga sinagoga. Sinagogoje yra paroda apie žydų istoriją nuo emancipacijos iki dabarties.

Pinkaso sinagoga – įsteigta 1475 m., turi nacizmo aukų memorialą.

Maiselio sinagoga – turi parodas apie Bohemijos ir Moravijos žydų istoriją.

Buvusi Paradinė salė – šis barokinis pastatas su charakteringa žalia smaile rodo žydų tradicijas ir papročius.

Jubiliejaus sinagoga – naujausia ir didžiausia sinagoga Prahoje.

Senosios žydų kapinės – čia galima rasti rabino Löw kapą.

Senoji-naujoji sinagoga – šis ankstyvosios gotikos pastatas iš 13 a. yra seniausia sinagoga Europoje.

Ką veikti atvykus į Prahą? Vaclovo aikštė.

Na Příkopě gatvė pietuose veda į Vaclovo aikštę (Václavské náměstí) – 750 metrų ilgio ir 60 metrų pločio bulvarą. Ji pirmą kartą buvo išplanuota daugiau nei prieš 600 metų Karolio IV laikotarpiu, kai ji buvo naudojama kaip arklių turgavietė. Nuo tada aikštė buvo įprastinė pasirodymų vieta visų rūšių asmenims, organizacijoms ar politinėms partijoms, žinomoms Čekijos Respublikoje. Gatvė gali, kaip ir anksčiau, patogiai sutalpinti 400 000 žmonių. Viršutinėje bulvaro dalyje galima pamatyti Šv. Vaclovo ant žirgo statulą. Keletas metrų nuo statulos stovi paminklinė lenta atminimui tų, kurie buvo nužudyti komunizmo laikotarpiu, įskaitant Janą Palachą, 20 metų studentą, kuris 1969 m. sausį susidegino, protestuodamas prieš keturiais mėnesiais ankstesnę sovietų invaziją. Janas Palachas mirė po trijų dienų, nudegęs 85% kūno. 800 000 žmonių dalyvavo laidotuvėse. Po komunistų valdžios žlugimo 1989 m. gruodį, Vaclavas Havelas ir Aleksandras Dubcekas pasirodė 36 namo balkone pasveikinti savo ekstazės pagautų rėmėjų. Palachas ir kitos režimo aukos yra įamžintos mažoje šventykloje prieš Josefo Myslbeko Šv. Vaclovo skulptūrą.

Šiandien Vaclovo aikštė yra pripildyta prekybos bruzdesio. Ji pilnai atgyja sutemus, kai jos restoranai, kino teatrai ir naktiniai klubai pritraukia turistų minias. Visos svarbios istorinės vietos yra netoli nuo gatvės ir verta jas apeiti palaipsniui. Prie šiaurinio aikštės galo galite rasti neorenesansinį Nacionalinį muziejų. Kitas svarbus pastatas yra Koruna Palace – dengtas prekybos pasažas, su nuostabiu stiklo kupolu, datuojamas 1911 m.

Ką veikti atvykus į Prahą? Karolio tiltas.

Karolio tiltas – vienas iš žymiausių Prahos simbolių. Jis nutiestas per Vltavos upę ir jungia du istorinius Prahos rajonus – Mala Strana ir Stare Mesto.
Karolio IV nurodymu tiltas pradėtas statyti 1357 metais. Senuose raštuose pažymėta, kad tiltas buvo pradėtas statyti 1375 m. liepo 9 d. 5 val. 31 min. Pirmąjį akmenį tilto statybai padėjo pats karalius. Tokia tiksli data buvo parinkta ne atsitiktinai. Tą dieną Saulė susilygino su Saturnu ir pagal senovės astrologus tai buvo sėkmingiausia diena metuose. Taip pat buvo tikima skaičių magija, nes datą galima perskaityti ir iš kitos pusės – 1357.9.7.5.31. Tilto statyba buvo baigta XV amžiaus pabaigoje. 1963 m. tiltas buvo papuoštas barokinėmis karalių ir šventųjų skulptūromis, vaizduojančiomis šalies istoriją.

Pradžioje šis tiltas buvo vadinamas Akmeniniu tiltu arba tiesiog Prahos tiltu. Ir tik nuo 1841 metų suteiktas Karolio tilto pavadinimas, karaliaus Karolio IV garbei. Jau tuomet, Prahos gyventojai šiuo tiltu labai didžiavosi ir nepamišdavo pabrėžti, kad, – visi Prahos keliai veda ne į Romą, o prie Karolio tilto. Ir iš tiesų, iki 1841 metų Karolio tiltas buvo vienintelis kelias per Vltavą, todėl visi Prahos keliai vesdavo link jo.

516 metrų ilgio ir 9,5 metrų pločio Karolio tiltas remiasi į 126 arkas ir yra gausiai išpuoštas istorinių šalies karalių ir šventųjų skulptūromis. Trys karaliai: Karolis IV, Vaclovas II Šventasis ir Karolio sūnus Vaclovas IV įamžinti rytinėje tilto pusės bokšte. Tyrinėtojai tvirtina, kad čia jo išvaizda perteikta labai tiksliai, su visomis smulkiausiomis detalėmis.

Dabar ant tilto buriuojasi minios turistų, suvenyrų prekeiviai, dailininkai, muzikantai.

Ką veikti atvykus į Prahą?

1. Prahos pilis (Pražský hrad)

Be abejonės viena populiariausių turistų atrakcijų. Ji įrašyta į Gineso rekordų knygą kaip didžiausia pasaulyje senovinė pilis: 570m ilgio ir vidutiniškai 128 m pločio. Visą pilį apžiūrėti gali užtrukti visą dieną – joje susipažinsite su Prahos ir Čekijos istorija, pilies sargybos istorija, pamatysite pilies interjerą, kelias paveikslų galerijas, bažnyčias, o visų svarbiausia – Šv. Vito katedrą, kitus pilies pastatus, karališkuosius sodus. Jei daug laiko neturite galite bilieto nepirkti, bet po pilies teritoriją pavaikščioti vis tiek rekomenduoju, nes palepinsite akį gražiais statiniais, išvysite įspūdingąją Šv. Vito katedrą, be to, pilį supa daugybė parkų ir nuo kalvos atsiveria nuostabus vaizdas į Prahos senamiestį.

2. Senamiesčio aikštė ir astronominis laikrodis (Staromestske namesti)

Aikštėje yra Prahos ir visos Čekijos simboliu tapęs legendomis apipintas astronominis laikrodis su judančiomis figūrėlėmis, atgyjančiomis kas valandą. Taip pat galima pasikelti į laikrodžio bokšto viršų ir į aikštę pažvelgti iš paukščio skrydžio. Taip pat aikštėje yra pora bažnyčių, paminklas Janui Husui, čia dažnai pasirodymus rengia muzikantai, muilo burbulų pūtėjai, triukų rodytojai ir pan.

Prahos astronominis laikrodis

3. Alaus muziejus

Kad nebūtų istorijos per daug, trečioji mano siūloma vieta – alaus muziejus. Taip vadinamas labai populiarus baras, prekiaujantis įvairiausių Čekijos gamyklų ir gamyklėlių alumi. Nors alaus kainos kiek didesnės nei kitose aludėse, didžiulis alaus pasirinkimas tikrai pradžiugins alugėrius.

Praha. Kas į svečius?

Praha magiška savo atmosfera, kurią sukuria senieji tiltai, prabangios katedros ir bažnyčios, per miestą tekanti Voltava, kurioje plaukioja laivai, besižvalgydamos į turistus irstosi gulbės ir viską vainikuoja eklektiška, 880 m. įkurta pilis. Siauresnės ir platesnės akmenimis grįstos galvelės, uždari kiemeliai, aikštės, parkai, gėlynai miestui suteikia ramaus jaukumo, o atsipalaidavusių čekų ir niekur neskubančių žioplinėjančių turistų srautas. 1992 m. Prahos istorinis senamiestis buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, miestas nuolat patenka į gražiausių Europos miestų dešimtukus ir yra vienas turistų lankomiausių miestų centrinėje Europoje.

Nors dvelkia senove, Praha yra modernus miestas, kuriame klesti muzika, menai, kultūra, kiekvieną dieną vyksta galybė renginių, todėl atvykus galima išsirinkti labiausiai patinkančias pramogas. Atsipalaiduoti galima ir dėl to, kad kainos Prahoje yra gana panašios į lietuviškas, todėl pramogauti galima pernelyg nesukant sau galvos dėl finansų.

Nors klimatas Prahoje švelnesnis negu Lietuvoje, visgi į Čekiją rekomenduoju išsiruošti vasarą, pavasario pabaigoje ar rudens pradžioje. Šiltu oru be abejonės maloniau tyrinėti miestą, be to, sužaliuoja medžiai, sužydi skverai, parkai, kurie užima didelę Prahos teritorijos dalį ir tampa maloniu prieglobsčiu. Šaltesniuoju metų laiku pilies ir kai kurie kiti sodai uždaromi ir į juos patekti tiesiog negalima.

Taigi tiek bendrai apie Prahą. Kitame straipsnyje parašysiu apie man labiausiai patikusias vietas ir pramogas. Taigi, kas į svečius? 🙂